Šių metų Užgavėnės buvo be sniego, bet tai nesugadino žiemos išvarymo šventės. Ryte vaikai vaišinosi kartu su tėveliais keptais Užgavėnių blynais, piešė savo „blogiukus“, puošėsi pačių pasigamintomis kaukėmis ir keliavo į kiemą, ten stebėjo Lašininio (auklėtoja Raimonda) ir Kanapinio (auklėtoja Daiva) dvikovą. Palaikant vaikų šūksniams kovą, kaip ir dera, laimėjo Kanapinis. Lašininiui susirinkus į kelionės krepšį visus vaikų „blogiukus“ teko keliauti į šiaurę ir laukti kitos žiemos. O Kanapinis didžiuodamasis savo pergale kvietė vaikus trypti, instrumentais groti ir gamtą iš miego žadinti. O štai „Aitvarėlių“ grupės vaikučiai šiek tiek prisibijo baisių kaukių, tad su auklėtojomis kepė Užgavėnių blynelius, patys valgė, kaimynus vaišino ir dar tėveliams paragauti paliko. Ir štai kokie vaikų įspūdžiai po Užgavėnių šventės: man patiko:
„Pačiai pasidaryti Užgavėnių kaukę“ (Meda)
„Kepti blynus su mama“ (Adelė)
„Žiūrėti, kaip mušasi Lašininis ir Kanapinis“ (Ugnė)
„Kai žadinom augalus“ (Orestas)
„Vyti žiemą ir valgyti blynus“ (Gabrielė)
„Žiūrėti, kaip nugalėjo Kanapinis“ (Domilė)
„„Širdučių“ blynai aptepti aviečių uogiene“ (Lukas)
„Mano blynai su pabarstukais ir visų draugų blynai“ (Danas)
„Labai patiko šventė, bet mano Užgavėnės dar nepasibaigė. Vakare su sese ir draugais eisim prašyti kaimynų saldainių.“ (Paulius)
„Kai su mama kepėm blynus ir kai žiemą varėm“ (Gaudrė)
„Šventė patiko. Ir dar patiko, kad namuose padariau dvi dideles kaukes broliui ir sau, bet pamiršau atsinešti“ (Kajus)
Priedai: