Jau medžiai numetė lapus,

Nebegirdėt balsų paukštelių.

Aplink tylu, ramu, ramu...

Tiktai šviesioji ši ugnelė

Mus šildo ir nušviečia kelią.

      Gruodis-tamsos metas, kai aplink viskas nurimsta, nutyla. Gamta panyra į sapną ir užmiega. Ugnies švieselė mums primena, kad nors lauke tamsu, viduje visada šilta, gera ir jauku. Ši šviesa visus sustiprina, suteikia vilties.

Gruodžio 7-osios vakarą „Pelėdžiukų“ grupės bendruomenė susirinko pabūti kartu. Grupėje degė žvakutės, žibėjo spalvotos girliandos, spindėjo žibintų liepsnelės. Vaikai deklamavo eilėraštį,  dainavo dainelę apie žibintą, sakė patarles apie šviesą-tamsą, klausėsi lyrinių dainelių. Kartu su tėveliais pasigamino šeimos žibintus, juos dekoravo blizgučių, gamtinės medžiagos raštais ir ornamentais.  Šių žibintų šviesų lydimi visi paslaptingai vaikščiojome darželio kieme esančiais takeliais, kol vakaro tamsoje išvydome spindintį žiburėlį! Tai buvo tikriausias LOBIS! Į namus visi išsiskirstė puikios nuotaikos, su šilumos, bendrumo, vidinės šviesos pojūčiu, kuris lydės iki  šv. Kalėdų!